Širdžių kalba
Mokykloje mes išmokstame paaiškinti Pitagoro teoremą, pritaikyti ją uždaviniuose, išmokstame galybę sąvokų, kurių anksčiau nė girdėte negirdėjome, perkertame lietuvių kalbos gramatiką, suprantam fotosintezės reikšmę gyvybei ir t.t, bet mokyklos duris kone kiekvienas užveria, nesuvokęs, kas yra meilė. Kiek daug apie ją kalbėta, kiek daug draugų istorijų klausyta naktimis, kiek daug knygų skaityta ir filmų žiūrėta, bet vis tiek – net ir neretam suaugusiam žmogui lieka neaišku, kas ji ir ar kada nors gyvenime bus lemta ją patirti?
Sausas teorijos mokinimasis naudos neduoda. Gyvi pavyzdžiai, gyvos istorijos kalbant apie meilę duoda impulsą teorines nuogirdas versti realia praktika. Tikiu, kad kiekvienas žmogus, turi artimų draugų pavyzdį, kurių gyvenimo istorija galėtų pretenduoti į geriausios metų knygos apdovanojimą.
Auksiniai žodžiai: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia (1 Kor 13, 4 – 8)“.
Meilė neturi sienų tarp valtybių. Jos nesugriauna skirtingi socialiniai sluoksniai, neriboja žmogaus kūno spalva ar tikėjimas. Jai negalioja kalbų barjerai ar skirtingas humoro pajautimas. Tai, kas tikra, lieka tvirta ir amžina.
Pastatyti namą, užauginti vaiką, dirbti svajonių darbą, gauti dideles pajamas, keliauti maksimaliai daug – gražūs siekiai, bet be pagrindinio gyvenimo variklio, tai tuščia.
Todėl šiandien, aš užmerkiu akis, dėkodama už gyvus pavyzdžius, kuriuos regėjau, už tėvų darbą įdėtą auginant mus 5 vaikus. Dar dėkinga jaučiuosi, kad esu kur kas turtingesnė negu garsiausi pasaulio milijardieriai. Ir jei sužinočiau, kad man liko gyvent labai nedaug, neverkčiau iš liūdesio, širdies nedraskytų skausmas, kad gyvenimo negyvenau maksimaliai pilnai. Mačiau, ką reiškia širžių kalba tarp dviejų žmonių ir man neprireikė vertėjo. Ačiū, gyvenime, Tau!
O nuo dabar kiekvienam linkiu nesiplėšyti, kad pasirinkot ne tą universitetą ar baigėt nemėgiamas studijas, ar iš vis jų nebaigėt. Geriausias universitetas- GYVENIMAS. Siekim kartu pasibaigti gyvenimo bakalaurą, paskui magistrą, o gal ir doktorantūrą. Ir kai širdis tuksens paskutinius gyvenimo dūžius, pažymį įsirašykim patys. Čia – pats svarbiausias įvertinimas. Juk visai nesvarbu, jei valstybiniame universitete iš aukštosios matematikos ar kvantinės fizikos turėjai kiaurą 10, bet gyvenime „feilinai“ ir rinkai vien neigiamus – galiausiai jausiesi taip prastai, kad norėsis slėptis po pernykščiais lapais. Bet… to padaryti negalėsi.