Užrašytos Istorijos

Šįkart apie vyrus. Vyrus, kurie pilnai dalyvavo 9 mėnesių laukimo kelionėje, o paskui kartu ėjo į gimdymo skyrių ir atlaikė VISKĄ. Dažnai jie lieka pamiršti, o nepelnytai. Juk visa istorija nėra tik apie moterį ir jos išgyvenimus. Būna moterų, kurioms būna sunkus laukimo periodas. Kam sutrinka nervinė sistema, ką užpuola pažliumbimai, pavėmimai, ką isterijos ir panašiai. Žmogus, kuris visa tai turi matyti, atlaikyti ir atrasti burtažodžius, kaip nuraminti jos išbalansuotą dūšią-jos vyras. Būna moterų, kurioms gimdymas tampa išgyvenimu, kai galvoji,

Daugiau…

Kai pernai Naujųjų metų išvakarėse tėviškėje ant kalno stebėjome fejerverkus, nė minties nebuvo, ką šie metai atneš ir kokį sunkų kryžių reiks per juos nešti. Tad šiemet ant Pelėdų kalno Kaune nebuvo galvoje nė vieno prašymo, nė menkiausios minties, ko prašyti, nes atsitiko gyvenimas ir prašyti kažko magiško, kažko gražaus pasidarė baisu. Baisu, kad atsitiks atvirkščiai. Kad vietoj ramybės, pasitiks audros. Kad vietoj juoko, bus skausmas. Praeitų metų sausį pradėjau rašyti dienoraštį, pirmąkart gyvenime sugalvojau, kad reikia kiekvieną mėnesį fiksuoti,

Daugiau…

Tavo apsikabinimų, Tavo bučinukų į skruostus, Tavo maldų, Tavo juoko… Truks amžinai… 2023 metų lapkričio 15 diena tapo baisiausia. 14 – osios naktį išvykai su greitąja į Kauno klinikas. Naktį grąžino į Kaišiadorių ligoninę. 15d. buvo paskirtas vizitas lankyti patiems artimiausiems popiet. Deja, to laiko nespėjom sulaukti. Bandymas sudėti mintis, ką reiškia atsikelti be Tavęs – neduoda nieko kito tik baimę, liūdesį ir skausmą. Protas vis dar nesupranta, kad Tavo rankos daugiau niekada neglostys dukros ir anūkų. Ačiū milijoną kartų

Daugiau…

Vasario 24d. mes palikome Lietuvą ir jau tuoj tuoj prasidės paskutinysis, 6-asis lituanistinės praktikos mėnesis Argentinos Lietuvių centre, Buenos Airėse. Man be galo pasisekė, kad atsiradau čia ir pildydama švietimo mainų paramos fondo dokumentaciją, pirmoje vietoje pasirinkau šią organizaciją. Jei esi studentas, esi aktyvus, myli Lietuvių kalbą ir kultūrą, kviečiu susipažinti su šio centro veikla iš arčiau ir užpildyti dokumentus 🙂 Tautiniai šokiai – yra neatskiriama šio kolektyvo dalis. Šoka ir maži ir dideli, susirinkdami į kassavaitines repeticijas centre. Kolektyvas

Daugiau…

Močiutės pasakojimai apie sušaudytus kareivių kūnus šalia jos namų kažkada atrodė tokie tolimi. Sibiro siaubas iki ašarų sukrėsdavo tik skaitant knygas ar apsilankius muziejuose. Karas atrodė toks tolimas…iki kol neatėjo 2022 vasario 24-oji. Seneliai tikrai ne man vienai, bet ir mano draugams yra sakę, kad karą pragyvena kiekviena karta, bet tikrai neatrodė, kad šie žodžiai taps realybe ir taip greitai. Niekada netikėjau, kad agresorius, pasienyje mūsų – augina visiškus teroristus, prievartautojus, vagis ir cinikus. Tos šalies nekęsiu amžinai. Išdraskytos šeimos…Vaikai,

Daugiau…

Kaip dažnai stengiamės palikti savo pėdsakus žemėje? Kaip dažnai bijome likti pamiršti ir neįvertinti? Dažnas žmogus nori palikti savo įspaudą pasaulyje, tačiau kiek procentaliai iš DIDŽIŲJŲ pasaulio šviesulių vargiai gavo pasidžiaugti skaniu duonos kąsniu, nemelagingos draugystės glėbiu ar padrąsinančiais žodžiais už sukurtą šedevrą? Daug, neapsakomai daug nuostabių žmonių pasitraukė iš šio pasaulio, dovanodami savo talentus ateities kartoms: be įvertinimo, be pripažinimo, dažnai ir su patyčiomis iš aplinkos… Mirė, tiksliau – nusižudė. O po mirties tapo garsūs, įvertinti, žinomi. Dažniausiai mirtį

Daugiau…

2020 metams skaičiuojant paskutines dienas, verta prisiminti, kas gero nutiko, ko pasimokėme iš įvykusių nesėkmių, kaip pasikeitėme, ar širdys tapo labiau kupinos meilės, o gal atvirkščiai – jos persmelktos liūdesio, nusivylimo ar net pykčio. Kartu kviečiu prisiminti paprastus dalykus, ką pamirštam vertinti kasdienybėje, tačiau nuolat apie tai prisimenam, kai netenkam amžiams. Gimtieji namai. Kaip dažnai prisimename, kas juose gyvena? Kaip dažnai jaučiame gimtųjų namų kvapą? Ar dažnai aplankome tuos, kurie mokino žengti pirmus žingsnius, skaityti pirmuosius žodžius? Prisimenu su mama

Daugiau…

Mokykloje mes išmokstame paaiškinti Pitagoro teoremą, pritaikyti ją uždaviniuose, išmokstame galybę sąvokų, kurių anksčiau nė girdėte negirdėjome, perkertame lietuvių kalbos gramatiką, suprantam fotosintezės reikšmę gyvybei ir t.t, bet mokyklos duris kone kiekvienas užveria, nesuvokęs, kas yra meilė. Kiek daug apie ją kalbėta, kiek daug draugų istorijų klausyta naktimis, kiek daug knygų skaityta ir filmų žiūrėta, bet vis tiek – net ir neretam suaugusiam žmogui lieka neaišku, kas ji ir ar kada nors gyvenime bus lemta ją patirti? Sausas teorijos mokinimasis

Daugiau…

Neatsimenu tikslios datos, kada susipažinom, bet prisimenu, kaip susipažinom: katalikinėj vaikų stovykloj vasarą Paberžėje. Praėjo daug metų, o mes vis dar kartu. Aišku, tos pirmosios stovyklos akimirkas mes atsimenam iki šiandien: kas lydėjo naktį vaikus iki tualeto, kas vedė rytinę mankštą, kas pravedė užsiėmimus, kas migdė vaikus su giesmėmis, kas gamino stovyklautojams maistą. Žinom vieni apie kitus tiek daug, kaip dažnu atveju nežino tikras brolis ar sesė. Patikrą stiprios draugystės saitų esame padarę kelių dienų plaukime valtimis, kitais metais –

Daugiau…