Laukiniai gyvūnai ir botanikos sodas! Vietinių uodų žymės dingo tik po 2 savaičių nuo kūnų 🦟🦟🦟 dar vienas video!
Diena, kai pirmą kartą aplankėm Machupicchu ⛰️🇵🇪☀️☁️
Ekstremaliausia atostogų diena. Sraunios ir akmeningos kalnų upės kirtimas vietine savadarbe transporto priemone, kaitroje pasibaigęs vanduo, ėjimas namo naktį Andų kalnais 3,5 val. su visais džiunglių garsais. 🇵🇪🌡️☀️🦋⛰️🥾🥾
Antrosios dienos video Machupicchu!
Drugelių🦋🦋🦋🐛🐛🐛 lankymo diena ir pliušku pliušku šiltam vandenyje 🌊🌊🌊🌊
Mūsų atostogos Machupicchu sugula po truputį į mano blogą! Kviečiu pasižiūrėti. Mūsų pirmoji diena!
Močiutės pasakojimai apie sušaudytus kareivių kūnus šalia jos namų kažkada atrodė tokie tolimi. Sibiro siaubas iki ašarų sukrėsdavo tik skaitant knygas ar apsilankius muziejuose. Karas atrodė toks tolimas…iki kol neatėjo 2022 vasario 24-oji. Seneliai tikrai ne man vienai, bet ir mano draugams yra sakę, kad karą pragyvena kiekviena karta, bet tikrai neatrodė, kad šie žodžiai taps realybe ir taip greitai. Niekada netikėjau, kad agresorius, pasienyje mūsų – augina visiškus teroristus, prievartautojus, vagis ir cinikus. Tos šalies nekęsiu amžinai. Išdraskytos šeimos…Vaikai,
Nežinau, ar labai daug kas sugalvoja pasiimti šunį su savim ilgam laikui į kitą pasaulio galą ir vežtis jį lėktuvo kabinoje, bet jei tokių atsiras – sudedu svarbiausius punktus, kad mažiau skaudėtų galvą nuo ko pradėt tvarkyt reikalus. DRESŪRA. Tam, kad šuo skristų kabinoje-jis turi būti sveikas ir psichiškai stabilus. Nieks į lėktuvą neįleis psichuojančio, persigandusio ir klykiančio šuns, todėl bent keli mėnesiai iki suplanuotos skrydžio datos, tikrai verta eiti į pamokėles. Žmonių, kurie laiko save dresavimo specialistais daug, bet
Kaip dažnai stengiamės palikti savo pėdsakus žemėje? Kaip dažnai bijome likti pamiršti ir neįvertinti? Dažnas žmogus nori palikti savo įspaudą pasaulyje, tačiau kiek procentaliai iš DIDŽIŲJŲ pasaulio šviesulių vargiai gavo pasidžiaugti skaniu duonos kąsniu, nemelagingos draugystės glėbiu ar padrąsinančiais žodžiais už sukurtą šedevrą? Daug, neapsakomai daug nuostabių žmonių pasitraukė iš šio pasaulio, dovanodami savo talentus ateities kartoms: be įvertinimo, be pripažinimo, dažnai ir su patyčiomis iš aplinkos… Mirė, tiksliau – nusižudė. O po mirties tapo garsūs, įvertinti, žinomi. Dažniausiai mirtį
2020 metams skaičiuojant paskutines dienas, verta prisiminti, kas gero nutiko, ko pasimokėme iš įvykusių nesėkmių, kaip pasikeitėme, ar širdys tapo labiau kupinos meilės, o gal atvirkščiai – jos persmelktos liūdesio, nusivylimo ar net pykčio. Kartu kviečiu prisiminti paprastus dalykus, ką pamirštam vertinti kasdienybėje, tačiau nuolat apie tai prisimenam, kai netenkam amžiams. Gimtieji namai. Kaip dažnai prisimename, kas juose gyvena? Kaip dažnai jaučiame gimtųjų namų kvapą? Ar dažnai aplankome tuos, kurie mokino žengti pirmus žingsnius, skaityti pirmuosius žodžius? Prisimenu su mama
Mokykloje mes išmokstame paaiškinti Pitagoro teoremą, pritaikyti ją uždaviniuose, išmokstame galybę sąvokų, kurių anksčiau nė girdėte negirdėjome, perkertame lietuvių kalbos gramatiką, suprantam fotosintezės reikšmę gyvybei ir t.t, bet mokyklos duris kone kiekvienas užveria, nesuvokęs, kas yra meilė. Kiek daug apie ją kalbėta, kiek daug draugų istorijų klausyta naktimis, kiek daug knygų skaityta ir filmų žiūrėta, bet vis tiek – net ir neretam suaugusiam žmogui lieka neaišku, kas ji ir ar kada nors gyvenime bus lemta ją patirti? Sausas teorijos mokinimasis