Sveiki!

Mano vardas Monika, gyvenu Kaune, daugiabutyje, o širdyje esu visiškas laukų vaikas. Laukiu nesulaukiu, kada turėsiu savo žalią plotą ir paliksiu asfaltuotą kiemą mieste. Dažniausiai viską gyvenime atsirenku atmetimo metodu. Pabaigiau chemiją, nepatiko – net nedirbau pagal specialybę. Mečiau chemiją. Įsivaidavau, kad esu skirta pedagoginiam darbui, metus padirbau su milžinišku vaikų būriu – išsekau, supratau, kad duonos iš pedagogikos valgyt nenoriu. Mečiau tai. Vaikystėje rinkausi tarp 2 savo mėgstamų instrumentų: akordeono ir fleitos, pasirinkau pastarąją, mąstydama, kad va čia tai būsiu kažkas panašaus į muzikantę. 7 metai Meno mokykloje slinko vėžliškai. Mečiau groti, fleita miega uždaryta skrynelėje kažkur giliai spintoje. Žinau, ką reikšia darbas ofise, žiūrint į kompiuterio ekraną ir skaičiuojant valandas, kada baigsis dar viena baisiai nuobodi diena. Mečiau ir šitai. Tada papuoliau į kitą dimensiją – aviaciją. Čia ir apsistojau. Širdis čia nusėdo amžiams. Tikiuosi. Kol atradau svajonių darbą, tai užtruko. Bet jo beieškodama atradau tai, kas man labai patinka, be ko neįsivaizduoju savo gyvenimo: lietuviško folko vakaronės, maisto gaminimas, vaikų vasaros stovyklų organizavimas, kopimas į kalnus, stovyklavimas gamtoje, mezgimas ir RAŠYMAS. Dar trečio bakalauro (t.y literatūros) studijuoti tikrai neketinu, tačiau rašyti man visada patiko. Gal Tau patinka skaityti? Jei TAIP, mes puikus duetas.