Mylėsim Tave amžinai
Tavo apsikabinimų,
Tavo bučinukų į skruostus,
Tavo maldų,
Tavo juoko…
Truks amžinai…
2023 metų lapkričio 15 diena tapo baisiausia. 14 – osios naktį išvykai su greitąja į Kauno klinikas. Naktį grąžino į Kaišiadorių ligoninę. 15d. buvo paskirtas vizitas lankyti patiems artimiausiems popiet. Deja, to laiko nespėjom sulaukti.
Bandymas sudėti mintis, ką reiškia atsikelti be Tavęs – neduoda nieko kito tik baimę, liūdesį ir skausmą. Protas vis dar nesupranta, kad Tavo rankos daugiau niekada neglostys dukros ir anūkų.
Ačiū milijoną kartų už Tavo meilę – buvai mums antra Mama. Ačiū už visus oro bučinukus, kuriuos siuntei, kai išvykdavom iš namų. Ir taip kaskart, kai atsisveikindavom. Ačiū už kuprytės pakasymus, kai sėdėdavom visi Tavo anūkai eilėje – kad tik sulauktume valandos nugarytės kasymo. Ačiū už visus saldukus, kuriuos mums pėsčia atnešdavai iš mieste esančių parduotuvių net ir tada, kuomet smarkiai lijo, kai buvome maži vaikai. Ačiū už kiekvieną poterį, kurį kalbėjai už mus (o jų buvo daug). Už visus apsikabinimus ir pačius nuoširdžiausius sveikinimus gimtadienio dieną. Jei tik galėčiau, norėčiau bent paskutinio gimtadienio Tavo tartus žodžius įsirašyti. Tu meilę mokėjai rodyti savo darbais mums. Tai neįkainojama. Ačiū už šilto maisto dubenėlį, kai grįždavom iš mokyklos. Ačiū už mūsų Mamą – dovanojai mums Angelą. Ačiū už krizenimą, kai prajuokindavom – virsdavai tikru Mama Coco personažu. Ačiū už paskutinį mūsų Mamai duotą bučinį – kuris tada nežinojom, kad bus atsisveikinimo bučinys.
Močiute! Kaip buvo gera Tave turėti….
ir Dieve… kaip dabar baisu be Jos gyventi
Kaip sunku bus sėdėti prie Kūčių stalo ir nebegauti gabalėlio Kalėdaičio iš Jos rankų…
Papuošta rausva suknute tarp rausvų rožių žiedelių-skrisk ten, kur nebebus skausmo, kančios! Mūsų visų mylima, nubučiuota ir nepakartojama, Močiute ir Mama💔
