Šuo į kuprinę ir skrendam į P.Ameriką!
Nežinau, ar labai daug kas sugalvoja pasiimti šunį su savim ilgam laikui į kitą pasaulio galą ir vežtis jį lėktuvo kabinoje, bet jei tokių atsiras – sudedu svarbiausius punktus, kad mažiau skaudėtų galvą nuo ko pradėt tvarkyt reikalus.
DRESŪRA. Tam, kad šuo skristų kabinoje-jis turi būti sveikas ir psichiškai stabilus. Nieks į lėktuvą neįleis psichuojančio, persigandusio ir klykiančio šuns, todėl bent keli mėnesiai iki suplanuotos skrydžio datos, tikrai verta eiti į pamokėles. Žmonių, kurie laiko save dresavimo specialistais daug, bet tikrų dresuotojų, kurie moka suprasti šunį ir padėti šeiminikui kartu siekti rezultatų, mažai. Mums labai pasisekė, nes ėjom į pamokėles pas Audrių Jukną-rekomenduoju 100%.
VETERINARAS. Skaitėm informaciją internete: kokių skiepų reikia skrendant į Argentiną – mūsų finalinę stotelę. Vienintelis privalomas internete-skiepas nuo pasiutligės. Nuėjom pas veterinarę (apie 1 mėn iki išskridimo) ir pasiklausėm, kada turim gauti kasmetinį pasiutligės skiepą, jį gavom ir kelionės datai jau buvo tinkamas periodas po skiepo. Veterinarė pasakė, kad vykstant iš Europos Sąjungos ribų turim susisiekti su Valstybine Maisto ir Veterinarijos tarnyba (VMVT). Tuo pačiu pasiklausėmė, ar reikia turėti kažkokių raminančių vaistų ir kaip reikalai su šuniu, kuris yra brachicefalas. Mums vaistų nereikėjo-šuo aktyvus, guvus ir prieraišus, keliaut mėgsta nuo mažens-tad mūsų šuns vientelis vaistas: ŠEIMININKAS ŠALIA.
VMVT. Internete radom bendrąjį numerį, kuris nukreipė į kitą numerį, tas kitas į dar kitą ir radom inspektorių, su kuriuo visus reikalus iki kelionės ir sprendėm. Išsisaugokit inspektoriaus numerį, kurį gaunat, nes bendrauti telefonu teks ir ne kartą. Mums paštu atsiuntė prašymą išduoti veterinarijos sertifikatą. Jį reikia užpildyti keliautojams maždaug savaitei iki išskridimo, bei atsiųsti dokumento apmokėjimo (7eur) išrašą. Kur, kam ir kiek pervesti atsiunčia taip pat inspektorius el.paštu. Dokumentas tikrai neaiškus ir painus, todėl skambinkit ir klauskit, ką kurioj eilutėj reikia pildyti. Inspektorius taip pat pasakė, kad dar reiks apsilankyti pas veterinarą ir gauti vaistų nuo išorinių ir vidinių parazitų. Iškart po jo žinutės lėkėm pas veterinarę-tad laimė tiems, kurių veterinaras prie pat namų ir nereikia važiuoti į kitą miesto galą. Šie vaistai nuo parazitų reikalingi, kad sertifikate būtų nuoroda, jog šuo gydytas ir kokia yra vaisto veiklioji medžiaga. Dieną iki išskridimo reikia grįžti pas veterinarą ir augintinio pase gauti veterinaro parašą, kad gyvūnas perėjo klinikinę apžiūrą (paso pabaigoje). Tą sužinojom dieną iki išskridimo… Visi veterinaro uždėti parašai iš gyvūno paso siunčiami į VMT tam, kad jie paruoštų sertifikatą. Dieną iki išskridimo sertifikatas išduodamas.
MAISTAS IR KITI DAIKČIUKAI. Kadangi šuo skrenda toli, kur nebus pirkti jo įprasto maisto, patartina pasiimti pradžiai maistą, kurį šuo įpratęs valgyti ir skaniukų. Mus skaniukai gelbėjo net kelis kartus kelionės metu: kai stiuardesės priėjo ir pasakė, kad šuo privalo būti po kojomis – prikroviau ilgai kramtomų skaniukų į kelioninę kuprinę ir mūsų mažė juos kramtydama net nereagavo, kad šeimininkams guli po kojomis. Tikrai patariu pasiimti pampersų, nes transatlantinis skrydis ilgas, o šuo tikrai neišeis į įprastą pievą dar ilgas valandas. Kiti daiktai: skaniukų maišelis, kabinamas ant liemens, nešiojama gertuvė ir šūdmaišiukai, drėgnos servetėlės. Skrido mūsų šuo rankinėje ant peties, pilnai užsegama: nes lengva, šuo telpa ir lengva pakišti lėktuve po kojom. Raudoną kuprinę pasiėmėm vaikščiojimam po oro uostą, ir ilgiems žygiams mūsų galutinėje stotelėje.
SENASA. (ang.National Service of Agri-Food Health and Quality). Atvykus į Buenos Airių uostą, prieš išeinant į lauką, būtina ateit į SENASA vietą (netoli išėjimo į lau`ką). Čia paima VMVT išrašytą sertifikatą, susiveda duomenis į savo sistemą ir keliautojui reikia sumokėti minimalų mokestį. Išvykstant iš šalies, vėl reikia kreiptis į SENASA, kad paruoštų grįžimo į gimtinę dokumentus.
SKRYDŽIO BILIETAI AUGINTINIUI. Mes skridom Vilnius-Amsterdamas su Airbaltic airlines-šuo su kuprine pagal šių oro linijų taisykles turi sverti pagal taisykles 8kg. Mūsiškė svėrė 8,3 kg – viskas gerai, paklaidą turi svarstyklės, tad jokių problemų. Šunį Vilniuje pasvėrė ir sau ramiai išskridom. Tam, kad šuo skristų su Airbalticu, reikia žmogui paskambinti į šias oro linijas ir pasakyti savo skrydžio rezervavimo numerį. Jie atsiunčia apmokėjimo informaciją ir belieka sumokėti už šuns bilietą.
Amsterdamas-Madridas-Buenos Airės buvo kitas mūsų skrydis. Kadangi kelionė labai ilga, mes Amsterdame likom nakvoti ir į Madridą pakilom tik kitos dienos vakare. Skridom su Air Europe oro linijomis. Šuns svoris su kuprine šiomis oro linijomis-10kg, tad drąsiai tilpom į rėmus. Su šiom oro linijom, kai pirkom bilietus sau, buvo galimybė sistemoje iškart pažymėti lėktuvo vietą, kurioje vietoje šuo sėdės kartu su šeiminiku. Šiuo atveju žiauriai patogu, nes apmokami ir keleivių ir augintinių bilietai tuo pačiu metu ir nereikia niekam skambinti ar rašyti laiškų. Mūsiškė yra siaubingai prieraiši ir jai žūtbūt reikia bent viena letena liesti šeimininką. Na,žinoma, žmogiškasis faktorius-arba stiuardesė leis, arba neleis gyvūnui būti ant kėdės. Mums pasisekė. O visą transatlantinį skrydį Elsytė tiesiog miegojo.
VIEŠBUTIS. Jei skrendat kažkur tarpinėje stotelėje nakvosit, visad ieškokit pet friendly gyvenamosios vietos. Europoje jų pilna, kiek sunkiau už ES ribų.
Nervų tikrai buvo organizuojant viską, bet viskas iš nežinojimo, iš informacijos trūkumo ir neaiškios dokumentacijos bei baimės, kad kažkas taip ir bus iki kelionės pražiūrėta. Bet kai dabar esam kartu su Elsa, mes labai laimingi, nes be jos čia būtų visiškai kitaip 🙂